Atidaryta tapybos paroda

 Rugsėjo 15 dieną Viekšnių vaistinės muziejuje atidaryta tapybos paroda ,,Michailas Ivančenko vėl Viekšniuose“. Paroda veiks iki spalio 15 dienos.

Nepamirštas ir mylimas

      Gausus būrys viekšniškių ketvirtadienio popietę susirinko į pusę šimtmečio miestelyje gyvenusio ir kūrusio tautodailininko M. Ivančenkos devintosios personalinės tapybos bei akvarelės darbų parodos atidarymą. Nors jau aštuonerius metus dailininkas gyvena netoli sostinės, tačiau daugelio Viekšnių miestelio gyventojų namuose likę jo paveikslų, tad šios mielos šeimos atminimas gyvas juos pažinojusių širdyse. Muziejaus vedėja Danutė Končienė, pristatydama parodą, perdavė dailininko ir jo žmonos nuoširdžiausius linkėjimus viekšniškiams. Parodai M. Ivančenko pristatė 60 tapytų aliejumi bei lietų akvarele paveikslų. Dauguma darbų nutapyti iš etiudų, atsivežtų iš Viekšnių bei kitų Žemaitijos apylinkių, tačiau gyvendamas naujuose namuose, be abejo, įamžino ir vaizdingas šio krašto apylinkes. Dailininkas prisipažinęs, jog sostinės menininkai iš aukšto žiūri į nediplomuotą kolegą, kaip į keistuolį žvelgia į tai, jog M. Ivančenko iš pradžių piešia etiudus, o tik vėliau perkelia į drobę, tačiau tautodailininko iš natūros tapyti paveikslai dvelkia meile tam, ką aprėpia jo gamtą ir žmogų mylinti akis.

Mokėsi iš meistrų

Menininkas gimė 1937 m. Ukrainoje, netoli Kijevo, šeimoje, puoselėjančioje menines tradicijas. Tėvas Vasilijus Ivančenko pats, turėdamas dailininko prigimtį, tapė paveikslus, vaizduojančius apylinkių gamtą. Jis ir buvo pirmasis sūnaus mokytojas. Taip pat, matydamas sūnaus sugebėjimus, įkalbėdavo žinomus tuo metu (net profesorius) bei studentus, atvykdavusius į jų vietovę iš Kijevo dailės mokyklų bei instituto, pamokyti jo sūnų dailės meno. Taip mažasis Michailas sėmėsi patirties iš žymių dailininkų – V. Serovo ir I. Repino mokinių. Pastarųjų pakviestas atostogų metu vykdavo į Kijevą padirbėti jų studijose. Besimokydamas vidurinės mokyklos vyresnėse klasėse, tobulinosi meno studijoje, pirmumą teikdamas piešimui bei tapybai, kuriuos labiausiai mėgo. Tarnaudamas armijoje, lankė karinio dalinio meno studijas. 1969 m. Ukrainoje baigė graviruotojo ant akmens kursus.

Lietuva – antroji tėvynė

Pamilęs lietuvaitę Staselę, vedė ir apsigyveno Viekšniuose. Čia jis ne tik įamžindavo išėjusių anapilin atminimą antkapiuose bei memorialiniuose paminkluose, bet ir tapė miestelio vaizdus, apylinkes, Žemaitijos peizažus. Per pusę šimtmečio, kai gyveno ir kūrė Viekšniuose, M. Ivančenko yra surengęs 8 personalines parodas Vilniuje, N. Akmenėje, Mažeikiuose, Viekšniuose. Jo paveikslus galėjo matyti Klaipėdos, Palangos, Joniškio, Telšių miestų parodų lankytojai.

2008 metais M. Ivančenko persikėlė gyventi į Vilnių, kur prasidėjo jo naujas (vilnietiškas) kūrybos laikotarpis. Vilniaus gyventojai jau turėjo galimybę susipažinti su jo darbais dviejose parodose.

Dailininkas mėgsta tapyti iš natūros, todėl visus tuos metus dirbo su etiudais gamtoje, dalyvavo pleneruose. Šiuo laikotarpiu, turėdamas didelį kiekį etiudų, daugiau laiko praleidžia tapydamas paveikslus dirbtuvėse.

M. Ivančenko mėgsta tapyti nykstančias senas sodybas, malūnus, norėdamas įamžinti nuostabų Lietuvos kraštovaizdį. Taip pat tapo natiurmortus, artimų žmonių portretus, lieja akvarelę. M. Ivančenkos kūrybai charakteringas ryškių spalvų koloritas, būdingas Ukrainos dailininkams, tačiau pastarųjų metų darbuose ukrainietiškas sodrumas jau priblėsęs, tarsi sulietuviškėjęs, gal todėl, kad mūsų gamta truputį kitokia nei Ukrainos, o gal todėl, kad menininkas Lietuvą vadina antrąja Tėvyne.

Sigutė VAIŠNIENĖ

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode